atsikėkauti — iki valios atsisūpauti: Atsikėkavom, kiek norėjom Trgn. kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kėkauti — kėkauti, auja ( auna), avo 1. tr. Tvr supti, kykoti: Kad kėkauna tėvas vaiką, tas net žagsi Užp. Senelis dažnai kėkauna vaikus Ut. Kėkauna kaip mažą vaiką, pasodinęs ant kelių Ds. Kūdikį ėmė nešioti po aslą, kėkaudama jį ant rankų rš. Maži vaikai … Dictionary of the Lithuanian Language
nukėkauti — tr. linguojant, supantis ką padirbti: Lig pusryč kėkavos kėkavos ir pievos nenukėkavo (nenupjovė) Mlt. kėkauti; atsikėkauti; nukėkauti; pakėkauti; prikėkauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėkuoti — žr. pakėkauti: Eikš, aš tave an kojų pakėkuosiu Prng. kėkuoti; pakėkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikėkauti — tr. 1. prisupti: Jau vieną vaiką prikėkavau, nebenori, dabar kitas prašosi Ds. 2. refl. prisisūpauti sūpuoklėse: Jonas padarė sūpuokles: tai prisikėkausma! Užp. Mes an šakų priskėkavom Ktk. Kad jūs, vaikai, niekaip ir nepriskėkaunat Trgn.… … Dictionary of the Lithuanian Language